Parengta pagal bendrovės „Agrokoncernas“ paskelbtą informaciją. Tekstas pritaikytas Ūkio Radaro skaitytojams.
Joniškio rajone, „Skaistgirio“ žemės ūkio bendrovės lauke, užfiksuotas naujas Lietuvos žieminių kviečių derlingumo rekordas – 9,8 tonos iš hektaro. Rezultatas pasiektas ne mažame bandomajame laukelyje, o oficialiai išmatuotame 10,3 ha plote.
Rekordas rodo, kokį derliaus potencialą gali turėti tinkamai konkrečiam laukui parinkta technologija. Tačiau ūkiui svarbiausias rodiklis nėra vien prikultų tonų skaičius – galutinį rezultatą lemia ir sėklos, tręšimo, augalų apsaugos, džiovinimo bei logistikos sąnaudos.
100,94 tonos iš 10,3 hektaro
Šaltinio duomenimis, per tris valandas iš rekordinio ploto buvo prikulta 100,94 tonos „LG Keramik“ veislės kviečių. Lauko plotą oficialiai išmatavo sertifikuotas matininkas, o kūlimo procesą nuo lauko iki laboratorijos stebėjo ir fiksavo „Rekordų akademijos“ atstovai.
Laboratorijoje ištirti grūdai pagal kokybės parametrus priskirti antrai klasei. Tai svarbi detalė, nes didelis derlingumas savaime dar neatsako į klausimą, kokia bus grūdų realizavimo vertė – ją lemia ir kokybiniai rodikliai bei derliaus nuėmimo metu susiklosčiusios rinkos sąlygos.
Pernykštis rekordas pagerintas 0,3 t/ha
2025 metais buvo užfiksuotas 9,5 t/ha žieminių kviečių derlingumo rekordas. Šiemet jis pagerintas 0,3 t/ha. „Agrokoncerno“ atstovas Simonas Meškauskas nurodė, kad aplinkiniuose laukuose buvo kuliama maždaug po 8 t/ha, todėl rekordinio lauko rezultatas išsiskyrė ir vietos sąlygomis.
Sėjai ir priežiūrai buvo taikytos konkrečiam laukui parengtos agronominės rekomendacijos. Bendrovė taip pat skelbia, kad 2024–2025 metais jos tyrimų padalinys įrengė 3 752 bandymų laukelius ir įvertino 799 augalų auginimo sprendimus. Praktiniam taikymui atrinkta 230 sprendimų, o likusieji neatitiko praktinės vertės arba ekonominės grąžos kriterijų.
Ką šis rezultatas reiškia ūkininkams?
Vieno lauko rekordas nėra visos Lietuvos derliaus vidurkis ir neturėtų tapti universaliu tikslu kiekvienam ūkiui. Skiriasi dirvožemis, priešsėlis, sėjos laikas, drėgmės režimas, ligų spaudimas ir galimybės laiku atlikti darbus.
- Skaičiuoti ne tik t/ha, bet ir pelną iš hektaro. Didesnis tręšimo ar augalų apsaugos intensyvumas turi atsipirkti papildomu ir kokybišku derliumi.
- Technologiją derinti prie konkretaus lauko. Rekordinio lauko schema nebūtinai duos tokį pat rezultatą kitame dirvožemyje ar regione.
- Vertinti grūdų kokybę. Baltymai, hektolitro masė, kritimo skaičius ir drėgnis gali būti ne mažiau svarbūs už bendrą tonų kiekį.
- Palyginti rezultatą su kelių metų ūkio vidurkiu. Vienas geras sezonas dar neparodo technologijos stabilumo skirtingomis oro sąlygomis.
Ką verta stebėti toliau?
- galutinius 2026 metų šalies ir atskirų regionų kviečių derlingumo duomenis;
- maistinių bei pašarinių kviečių supirkimo kainų skirtumą – aktualūs rodikliai skelbiami Ūkio Radaro Kainų puslapyje;
- derliaus kokybės rodiklius po javapjūtės;
- drėgmės ir temperatūros sąlygas ruošiantis naujai sėjai – prognozes galima sekti Ūkio Radaro Orų puslapyje;
- ar didesnio intensyvumo technologijos davė ekonominę grąžą, kai bus suskaičiuotos visos sezono sąnaudos.
9,8 t/ha rezultatas yra reikšmingas šalies augalininkystei, tačiau praktiškiausia jo pamoka ūkiams – sprendimus grįsti savo laukų duomenimis ir ekonominiais skaičiavimais. Rekordas vertingas tada, kai papildomas derlius padengia papildomas sąnaudas ir išlieka stabilus ne vieną sezoną.
Šaltinis: „Agrokoncernas“ – „Lietuvos ūkininkai vėl pagerino žieminių kviečių derliaus rekordą“ (2026-08-10).
Nuotrauka: A J Paxton / Geograph, per Wikimedia Commons, CC BY-SA 2.0. Nuotrauka apkirpta.