Parengta pagal „Verslo žinių“ paskelbtą informaciją ir APVA duomenis. Tekstas perrašytas bei papildytas ūkiams aktualiu kontekstu.
Saulės elektrinių paramos kvietimas parodė, kad susidomėjimas nuosava elektros gamyba Lietuvoje išlieka labai didelis. APVA duomenimis, birželio 9 d. paskelbtam kvietimui skirti 13 mln. eurų buvo rezervuoti per pirmąją dieną, o paraiškų gauta daugiau kaip 11 tūkst. Tai svarbus signalas ir ūkiams, kuriems elektra vis dažniau tampa ne tik buities, bet ir gamybos sąnaudų klausimu.
Sistema neatlaikė didelio srauto
„Verslo žinios“ atkreipė dėmesį, kad naujo kvietimo startas nebuvo sklandus: daliai gyventojų buvo sunku prisijungti prie APVIS sistemos arba pateikti prašymą. Vėliau APVA patvirtino, kad vartotojų ir duomenų srautas viršijo technines sistemos apkrovos galimybes.
APVA skelbė, kad trikdžiai buvo sutvarkyti per kelias valandas, tačiau pats kvietimas baigėsi tą pačią dieną. Agentūros vadovas Gvidas Dargužas viešai atsiprašė pareiškėjų ir nurodė, kad prieš būsimus kvietimus sistemos grandys turės būti peržiūrėtos bei sustiprintos.
Kokios buvo pagrindinės sąlygos?
Šis kvietimas buvo skirtas fiziniams asmenims, kurie įsirengė naują saulės elektrinę ir tapo gaminančiais vartotojais nuo 2022 m. vasario 1 d. Svarbu tai, kad parama nebuvo skirta jau turimos elektrinės galios didinimui.
Dotacija buvo skaičiuojama ne daugiau kaip už 7 kW įrengtąją galią. APVA nurodė du paramos dydžius: 169,96 Eur/kW, jei bent vienas pagrindinis komponentas pagamintas Kinijoje arba modulio efektyvumas mažesnis kaip 23 proc., ir 220,97 Eur/kW, jei pagrindiniai komponentai nėra pagaminti Kinijoje, o modulio efektyvumas ne mažesnis kaip 23 proc.
Kodėl tai aktualu ūkininkams?
Nors priemonė buvo skirta gyventojų namų ūkiams, daliai ūkininkų ji aktuali per sodybas, gyvenamuosius namus ar objektus, kuriuose elektros vartojimas susijęs su kasdieniu ūkio gyvenimu. Elektra reikalinga šaldymui, vandens tiekimui, apšvietimui, smulkiai įrangai, dirbtuvėms, vartų, siurblių ar kitų įrenginių darbui.
Ūkiams svarbiausia ne vien pati dotacija, o tai, kad parama mažina pradinę investiciją ir gali sutrumpinti atsipirkimo laiką. Tačiau didelė paklausa rodo ir kitą pusę: kas nori pasinaudoti tokiais kvietimais ateityje, turi dokumentus susitvarkyti iš anksto, nes lėšos gali baigtis labai greitai.
Svarbiausia klaida – dokumentai ne iki galo paruošti
APVA pabrėžia, kad paraiškos teikimo metu saulės elektrinė turi būti pilnai įrengta ir paruošta naudoti, o pareiškėjas jau turi būti tapęs gaminančiu vartotoju. Vienas svarbiausių dokumentų – ESO atnaujintas elektros tinklų nuosavybės ribų aktas. Jei šio akto paraiškos teikimo metu dar nėra, paraiška gali būti atmesta be galimybės ją patikslinti.
Todėl ūkiams, kurie ateityje svarstys panašias priemones, verta pirmiausia susidėlioti dokumentų seką: įsigijimas, įrengimas, rangovo deklaracija, ESO procedūros, nuosavybės ribų aktas, įrangos nuotraukos ir tik tada paraiškos teikimas.
Ką verta stebėti toliau?
- Ar bus skelbiami nauji kvietimai saulės elektrinėms ir kaupikliams.
- Kokios sąlygos bus taikomos ūkių ar juridinių asmenų investicijoms į atsinaujinančią energetiką.
- Ar būsimi kvietimai bus technologiškai sklandesni, kad pareiškėjai neprarastų galimybės dėl sistemos apkrovos.
- Ar verta kartu su saulės elektrine planuoti elektros kaupiklį, ypač jei elektros poreikis ūkyje didesnis vakare ar naktį.
- Kaip kinta elektros kaina ir ar investicija padeda realiai sumažinti ūkio pastoviąsias sąnaudas.
Praktinė išvada paprasta: saulės energetika ūkiams gali būti naudinga, tačiau paramos kvietimuose laimi ne tas, kuris paskutinę minutę ieško dokumentų, o tas, kuris jau yra pasiruošęs techninę ir administracinę dalį.
Šaltiniai: „Verslo žinios“ – „Saulės energetika – stringame visur, kur galime“ (2026-06-11); APVA informacija apie pasibaigusį kvietimą; APVA kvietimo sąlygos. Nuotrauka – Ūkio Radaras.