Parengta pagal Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio duomenų centro informaciją. Tekstas pritaikytas Ūkio Radaro skaitytojams.
Šešiose savivaldybėse valstybinės melioracijos infrastruktūros atnaujinimas pereina iš dokumentų į praktinį pasirengimą darbams. Projektams skirta daugiau kaip 1,08 mln. eurų valstybės finansavimo, o bendra vertė kartu su savivaldybių prisidėjimu siekia apie 1,21 mln. eurų.
Ūkiams tai svarbu ne tik kaip savivaldybių infrastruktūros naujiena. Neveikiantis drenažas, užnešti grioviai ar prastos pralaidos tiesiogiai lemia, ar laukai pavasarį ir po stipresnių liūčių bus įvažiuojami, ar dirvos neužmirks, o žemės ūkio naudmenos išliks tinkamos produktyviai naudoti.
Kur pajuda projektai?
Finansavimas skirtas Kėdainių, Klaipėdos, Kauno, Plungės, Trakų ir Panevėžio rajonų savivaldybių projektams. Žemės ūkio ministerija skelbia, kad savivaldybėms jau išmokėta 651,7 tūkst. eurų avansų.
Didžiausios sumos numatytos Kauno ir Panevėžio rajonų projektams – po 270 tūkst. eurų. Trakų rajonui skirta 269,1 tūkst. eurų, Plungės rajonui – 169,045 tūkst. eurų, Kėdainių ir Klaipėdos rajonams – po 54 tūkst. eurų.
Pagal priemonės sąlygas valstybės finansavimas gali sudaryti iki 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o savivaldybės turi prisidėti ne mažiau kaip 10 proc. Vieno projekto vertė kartu su savivaldybės dalimi negali viršyti 300 tūkst. eurų.
Kokie darbai numatyti?
Įgyvendinus projektus planuojama sutvarkyti arba rekonstruoti 15,787 km drenažo linijų, 11,822 km griovių, 16 pralaidų, 76 vandens nuleistuvus, 141 žiotį ir vieną šulinį.
Žemės ūkio duomenų centras su finansavimą gavusiomis savivaldybėmis jau pasirašė dalinio finansavimo sutartis. Visose šešiose savivaldybėse pradėtas projektavimo ir viešųjų pirkimų etapas: vienur projektavimo paslaugos jau įsigytos, kitur inicijuojami tyrinėjimų, techninių projektų rengimo ar ekspertizės pirkimai.
„Svarbiausia, kad projektai jau pereina nuo dokumentų prie praktinio pasirengimo darbams. Savivaldybės pradeda projektavimo ir viešųjų pirkimų procedūras, o ŽŪDC prižiūri, kad būtų laikomasi sutartų terminų, finansavimo sąlygų ir atsiskaitymo tvarkos“, – teigia Žemės ūkio duomenų centro Melioracijos skyriaus vadovė Reda Bankauskaitė.
Ką tai reiškia ūkininkams?
Melioracijos statiniai dažnai nematomi kasdien, tačiau jų būklė ūkiui gali turėti labai praktinę kainą. Jei vanduo laukuose laikosi per ilgai, vėluoja įdirbimas ir sėja, didėja technikos klimpo rizika, prastėja dirvos struktūra, o dalis plotų tampa mažiau vertingi arba sunkiau deklaruojami kaip produktyviai naudojami.
Todėl tokie projektai ypač aktualūs ūkininkams, kurių laukai patenka į tvarkomų valstybei priklausančių melioracijos sistemų zonas. Nors konkrečius darbus organizuoja savivaldybės, ūkiams verta sekti, kada bus rengiami projektiniai sprendiniai, kuriose vietose planuojami griovių, pralaidų ar drenažo linijų darbai ir ar tai gali paveikti privažiavimą prie laukų.
Praktinė nauda turėtų pasimatyti ne iš karto, o po realių rekonstrukcijos darbų: geriau nuvedamas perteklinis vanduo, mažesnė užmirkimo rizika, lengvesnis laukų įdirbimas ir stabilesnis žemės ūkio paskirties žemės naudojimas.
Terminai ir priežiūra
Projektai turi būti įgyvendinti ne ilgiau kaip per 18 mėnesių nuo sutarčių pasirašymo. Už jų įgyvendinimą savivaldybės turės atsiskaityti ne vėliau kaip iki 2027 m. lapkričio 30 d.
ŽŪDC administruoja finansavimą, vertina paraiškas, derina projektų įgyvendinimo grafikus, išmoka avansus ir renka savivaldybių ataskaitas apie panaudotas lėšas, atliktus darbus bei viešųjų pirkimų eigą. Savivaldybės priemonės vykdymo metu turi teikti mėnesines ataskaitas.
Ką verta stebėti toliau?
- ar jūsų savivaldybėje planuojami darbai apima ūkiui aktualius laukus ar privažiavimus;
- kada bus skelbiami projektavimo, ekspertizės ir rangos pirkimai;
- ar darbų grafikas nesikirs su intensyviausiais lauko darbų laikotarpiais;
- kaip savivaldybė informuos žemės naudotojus apie planuojamus griovių, pralaidų ar drenažo linijų tvarkymo darbus;
- ar po rekonstrukcijos realiai mažės užmirkstančių ir sunkiai įdirbamų plotų.
Galutinė praktinė išvada: tai nėra parama tiesiogiai ūkiui, tačiau gerai veikianti melioracija gali sumažinti nuostolius laukuose. Todėl ūkininkams verta ne tik laukti darbų pabaigos, bet ir laiku domėtis savivaldybės projektais savo vietovėje.
Šaltinis: Žemės ūkio ministerija / Žemės ūkio duomenų centras (2026-07-20).
Nuotrauka: Žemės ūkio ministerija.