Parengta pagal Žemės ūkio ministerijos informaciją. Tekstas pritaikytas Ūkio Radaro skaitytojams.
Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo projektui. Jei jam pritars Seimas, žemės ūkio kooperatyvams turėtų sumažėti administracinė našta, o jų statusas būtų tikrinamas paprasčiau – naudojant valstybės registrų duomenis.
Ūkininkams tai aktualu dėl kelių priežasčių: kooperatyvai gali padėti stiprinti derybines galias, kartu realizuoti produkciją, organizuoti paslaugas ir lengviau planuoti investicijas. Tačiau tam, kad kooperacija būtų patraukli, jos taisyklės turi būti aiškios ir neapkrautos pertekliniais dokumentais.
„Siekiame, kad kooperacijos modelis būtų paprastesnis, aiškesnis ir patrauklesnis. Mažiau biurokratinių procedūrų reiškia daugiau galimybių ūkininkams susitelkti į tai, kas svarbiausia – bendradarbiavimą, vertės kūrimą ir ūkių augimą“, – pranešime cituojamas žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Nebereikėtų kas dvejus metus atnaujinti pažymėjimo
Vienas svarbiausių numatytų pakeitimų – atsisakyti terminuoto žemės ūkio kooperatinės bendrovės pripažinimo pažymėjimo, kurį reikėdavo atnaujinti kas dvejus metus.
Vietoje pažymėjimo Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje būtų matoma vieša žyma, patvirtinanti žemės ūkio kooperatinės bendrovės statusą. Ją galėtų patikrinti tiek institucijos, tiek verslo partneriai.
Praktiškai tai reikštų, kad kooperatyvams nebereikėtų pakartotinai rinkti ir teikti tų pačių dokumentų, jeigu reikalingi duomenys jau yra valstybės registruose ar informacinėse sistemose.
Kokius reikalavimus reikėtų atitikti?
Įstatymo projekte siūloma aiškiau apibrėžti tris pagrindinius reikalavimus žemės ūkio kooperatinės bendrovės statusui gauti:
- ne mažiau kaip 90 proc. kooperatyvo narių turi vykdyti žemės ūkio veiklą;
- daugiau kaip 50 proc. supirktos žemės ūkio produkcijos vertės arba suteiktų paslaugų vertės turi sudaryti sandoriai su kooperatyvo nariais;
- mokestinės nepriemokos ir įsiskolinimai negali viršyti 500 eurų.
Šios sąlygos rodo, kad statusas būtų siejamas su realia žemės ūkio veikla ir aktyviu narių dalyvavimu, o ne vien formaliu kooperatyvo pavadinimu.
Atsirastų pasyviojo nario statusas
Projektu taip pat siūloma įteisinti pasyviojo nario statusą. Jis būtų aktualus ilgamečiams kooperatyvų nariams, kurie dėl objektyvių priežasčių nebevykdo žemės ūkio veiklos, tačiau nori išlikti kooperatyvo bendruomenės dalimi.
Kartu pabrėžiama, kad sprendimų priėmime turėtų dominuoti aktyvūs nariai – tie, kurie realiai vykdo žemės ūkio veiklą ir dalyvauja kooperatyvo ekonominėje veikloje.
Aiškesnė valdymo ir atsiskaitymo tvarka
Pakeitimais numatoma aiškiau reglamentuoti valdybos pirmininko, valdybos ir stebėtojų tarybos narių rinkimų tvarką. Taip pat būtų nustatyta, kaip elgtis, kai kandidatai surenka vienodą balsų skaičių.
Siūloma ir griežtesnė trijų narių valdybos sprendimų priėmimo taisyklė – tokia valdyba sprendimus galėtų priimti tik posėdyje dalyvaujant visiems jos nariams.
Dar viena praktinė dalis – aiškesnė atsiskaitymo su nariais, kurie iš kooperatyvo pasitraukia finansinių metų eigoje, tvarka. Projekte numatoma tiksliau apibrėžti atsiskaitymo terminus ir principus.
Ką verta stebėti ūkininkams?
Kol kas tai dar nėra galutinai priimtas įstatymas – projektas artimiausiu metu bus teikiamas svarstyti Seimui. Todėl kooperatyvams ir ūkininkams verta stebėti:
- ar Seimas pritars siūlomiems pakeitimams;
- nuo kada nauja tvarka įsigalios, jei projektas bus priimtas;
- kaip praktiškai bus rodoma kooperatyvo statuso žyma registruose;
- ar mažesnė administracinė našta paskatins daugiau ūkininkų jungtis į kooperatyvus.
Jei pakeitimai bus priimti, kooperatyvų veikla turėtų tapti paprastesnė ir aiškesnė. Ūkininkams tai gali būti svarbu ne tik dėl dokumentų tvarkymo, bet ir dėl platesnių galimybių kartu parduoti produkciją, pirkti paslaugas, investuoti ir stiprinti savo pozicijas rinkoje.
Šaltinis: Žemės ūkio ministerija – „Mažiau biurokratijos, daugiau galimybių kooperacijai“ (2026-06-19).
Nuotrauka: Žemės ūkio ministerija.