Parengta pagal Žemės ūkio ministerijos informaciją. Tekstas perrašytas ir papildytas ūkiams aktualiu kontekstu.
Žemės ūkio ministerija planuoja naują priemonę, kuri turėtų padėti vyresniems ūkininkams perduoti gyvulininkystės ūkius jaunesnei kartai. Priemonė „Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo“ būtų orientuota į šeimos ūkių tęstinumą, ypač ten, kur kasdienė gyvulių priežiūra, investicijos ir darbo krūvis tampa rimtu iššūkiu.
Ministerijos teigimu, Lietuvos žemės ūkis susiduria ne tik su kainų, klimato ar sąnaudų spaudimu, bet ir su ūkininkų senėjimu. Jaunieji ūkininkai iki 40 metų sudaro tik apie 11–13 proc. visų žemės ūkio valdų valdytojų, o daugiau kaip pusė ūkininkų yra vyresni nei 55 metų.
Kokia parama planuojama?
Planuojamas naujos priemonės biudžetas – 6 mln. eurų. Priemonė pirmiausia būtų taikoma gyvulininkystės sektoriuje veikiantiems ūkiams, kai ūkį perimtų artimais šeimos ryšiais susijęs jaunesnis asmuo: pavyzdžiui, vaikas, anūkas ar kitas artimas giminaitis.
Numatomos dvi pagrindinės paramos kryptys. Pirmoji – ūkio perėmimo dokumentacijos rengimas, konsultacijos ir pajamų palaikymo išmoka pasitraukiančiam ūkininkui. Šiai daliai galėtų būti taikomas iki 100 proc. paramos intensyvumas, o didžiausia suma siektų 70 tūkst. eurų.
Antroji kryptis – ūkio perėmimas kartu su investicijomis. Tokiu atveju parama galėtų siekti iki 270 tūkst. eurų: iš jų iki 70 tūkst. eurų būtų skiriama pačiam perėmimo procesui, o iki 200 tūkst. eurų – investicijoms į perimtą ūkį. Investicijų daliai numatomas iki 80 proc. paramos intensyvumas.
Kam tai būtų aktualu?
Priemonė būtų aktuali tiems ūkiams, kuriuose vyresnės kartos ūkininkas nori pasitraukti iš aktyvios veiklos, tačiau ūkį galėtų perimti jaunesnis šeimos narys. Ministerija akcentuoja pieninės ir mėsinės gyvulininkystės ūkius, išskyrus bitininkystę.
Parama galėtų būti skiriama jaunajam ūkininkui iki 40 metų imtinai, kuris jau vykdo žemės ūkio veiklą ir perima artimo giminaičio ūkį. Taip pat numatoma galimybė 18–40 metų fiziniam asmeniui, kuris dar nėra jaunasis ūkininkas, bet projekto metu įsipareigotų juo tapti ir perimti ūkį kaip vienintelis valdos valdytojas.
Kodėl akcentuojama gyvulininkystė?
Gyvulininkystės ūkį sustabdyti ir vėliau vėl atkurti nėra paprasta. Bandoms, pastatams, pašarų bazei, melžimo ar mėšlo tvarkymo įrangai reikia ilgalaikių investicijų. Jei toks ūkis užsidaro, jį atgaivinti dažnai būna brangu ir sudėtinga.
Todėl planuojama priemonė ūkiams gali būti svarbi ne tik kaip finansinė pagalba, bet ir kaip paskata laiku susitvarkyti perėmimo planą: nuosavybės klausimus, valdos registravimą, investicijų poreikį, mokestinius ir teisinius įsipareigojimus.
Svarbu: priemonė dar nėra galutinai patvirtinta
Sprendimui papildyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą nauja priemone jau pritarė ŽŪM Strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos komitetas. Tačiau galutiniam startui dar reikės Europos Komisijos pritarimo.
Tai reiškia, kad ūkininkams dabar verta sekti informaciją, bet galutinių paraiškų sąlygų dar reikės palaukti. Tik patvirtinus taisykles paaiškės tikslūs reikalavimai, terminai, dokumentai ir tinkamos finansuoti išlaidos.
Ką verta pasiruošti iš anksto?
- Įsivertinti, ar šeimoje yra realus ūkio perėmėjas.
- Pasitikrinti valdos, žemės, pastatų ir kito turto nuosavybės ar naudojimo dokumentus.
- Apsvarstyti, kokių investicijų reikėtų perėmus ūkį: tvartams, įrangai, mėšlo tvarkymui, gyvūnų gerovei ar produkcijos kokybei.
- Iš anksto pasitarti dėl mokestinių ir teisinių ūkio perdavimo pasekmių.
- Sekti ŽŪM ir NMA informaciją apie galutinį priemonės patvirtinimą bei kvietimo datą.
Praktinė išvada paprasta: jei šeimos ūkyje jau kalbama apie veiklos perdavimą jaunesnei kartai, šią priemonę verta stebėti nuo dabar. Net jei kvietimas dar nepaskelbtas, dokumentų ir ūkio perėmimo plano paruošimas dažnai užtrunka ilgiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Šaltinis: Žemės ūkio ministerija – „Kad ūkiai neliktų be šeimininkų: planuojamas naujas postūmis jauniesiems ūkininkams“ (2026-06-26). Nuotrauka – Ūkio Radaras.