Parengta pagal Žemės ūkio ministerijos informaciją. Tekstas pritaikytas Ūkio Radaro skaitytojams.
Prasidėjus naujam derliaus supirkimo sezonui, grūdų džiovinimo ir valymo įkainiai vėl tampa viena jautriausių temų ūkininkams. Žemės ūkio ministerija pranešė kreipusis į Konkurencijos tarybą, kad ši įvertintų, ar grūdų supirkimo ir džiovinimo paslaugų kainodara Lietuvoje nėra pernelyg suvienodėjusi ir ar rinkoje nėra konkurenciją ribojančių veiksmų.
Ūkiams tai aktualu ne teoriškai: džiovinimo, valymo, kokybės tyrimų ir kitų supirkimo paslaugų mokesčiai tiesiogiai mažina galutinę už derlių gaunamą sumą. Jei įkainiai neatspindi realių sąnaudų arba tarp supirkimo punktų beveik nesiskiria, ūkininkui lieka mažiau galimybių rinktis ekonomiškai palankesnį partnerį.
Kodėl ministerija kreipėsi į Konkurencijos tarybą?
ŽŪM teigia sulaukusi daug žemės ūkio veiklos subjektų nusiskundimų, kad skirtingos įmonės taiko labai panašius arba net vienodus grūdų džiovinimo įkainius. Ministerijai kyla klausimas, ar tokios kainos nustatomos savarankiškai, pagal konkrečias technologijas, energijos sąnaudas ir konkurencines sąlygas.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika nurodo, kad, nepaisant skirtingų technologijų ir energetinių sąnaudų, grūdų džiovinimo bei valymo kainos skirtinguose supirkimo punktuose išlieka panašios. Ministerijos vertinimu, kaimyninėse šalyse už tas pačias paslaugas dažnai mokama beveik dvigubai mažiau.
Konkurencijos tarybos prašoma įvertinti rinkos situaciją, nustatyti, ar nėra draudžiamų susitarimų tarp rinkos dalyvių, ir, esant pagrindui, pradėti oficialų tyrimą.
Ką tai reiškia ūkininkams?
Trumpuoju laikotarpiu pats kreipimasis dar nereiškia, kad įkainiai iškart keisis. Tačiau jis siunčia aiškų signalą rinkai: grūdų džiovinimo ir valymo paslaugų kainos turi būti pagrįstos realiomis sąnaudomis, o ne vienodėti be aiškaus ekonominio paaiškinimo.
Ūkininkams verta atidžiau lyginti ne tik bazinę supirkimo kainą, bet ir visus išskaičiavimus: drėgnumo, šiukšlingumo, džiovinimo, valymo, tyrimų ir kitus administracinius mokesčius. Būtent jie derliaus sezono metu gali nulemti, kiek realiai lieka ūkiui.
Ginčai dėl mėginių plombavimo mokesčio
Ministerija taip pat ragina grūdus ir aliejingąsias sėklas superkančias įmones netaikyti papildomų laboratorinių mėginių plombavimo įkainių. ŽŪM pozicija – mėginio plombavimas turėtų būti skaidrios praktikos dalis, o ne papildomas finansinis barjeras ūkininkui.
Viceministro Kęsto Spūdžio teigimu, mėginio įkainis turėtų remtis faktinėmis sąnaudomis. Jei mėginys plombuojamas vieną kartą, nėra pagrindo už 20 tonų partiją taikyti dvidešimt kartų didesnį mokestį nei už 1 tonos partiją. Ministerija taip pat siūlo, kad saugojimo kaštų būtų galima išvengti mėginį tiesiog atiduodant ūkininkui.
Kodėl mėginiai svarbūs?
Superkant grūdus ir aliejingąsias sėklas atliekami kokybės tyrimai, nuo kurių priklauso galutinė supirkimo kaina. Nuo 2025 m. sausio 20 d. įsigaliojo reikalavimas laboratorinius mėginius užplombuoti taip, kad atidarius neliktų nepastebėta. Tai svarbu kilus ginčui dėl tyrimų rezultatų, nes saugomas mėginys gali būti pakartotinai ištirtas.
Praktiškai tai reiškia, kad ūkininkas turėtų aiškiai žinoti, kaip paimamas mėginys, kaip jis plombuojamas, kiek laiko saugomas ir kokia tvarka galima prašyti pakartotinio ar arbitražinio tyrimo.
Ką verta pasitikrinti derliaus sezono metu?
- kokius džiovinimo ir valymo įkainius taiko skirtingi supirkimo punktai;
- ar įkainiai skaičiuojami pagal faktinį drėgnumą, partiją ir realią paslaugą;
- ar aiškiai nurodyti visi papildomi mokesčiai;
- kokia laboratorinių mėginių plombavimo ir saugojimo tvarka;
- kokios galimybės ginčyti tyrimų rezultatus, jei jie kelia abejonių.
Galutinė praktinė išvada: šis ministerijos žingsnis ūkininkams svarbus dėl skaidrumo. Net jei galutinių sprendimų dar reikės palaukti, pats klausimo iškėlimas gali paskatinti supirkėjus aiškiau pagrįsti paslaugų kainas ir mažinti nepagrįstus papildomus mokesčius.
Šaltinis: Žemės ūkio ministerija – „Žemės ūkio ministras: grūdų džiovinimo įkainiai turi atspindėti realias sąnaudas“ (2026-07-29).
Nuotrauka: Žemės ūkio ministerija.